- vytinis
- 3 vytìnis, -ė adj. (2) KI105, Rtr, NdŽ, výtinis (1) NdŽ, vytinỹs, -ė̃ (3a) Lkv 1. Ggr padarytas suvejant, susukant, suktinis: Vytìnis (suktinis) botagas KI505. Vytìnis botkotis K; N. Vytìnis botkotis, kurs yra suvytas iš žilvičių, ąžuolo J. Uosinis vytinỹs votkotis yr stipriausis Šts. Tokį výtiniu kotu votegą turėjau End. I nunešė į kapelius, leido į duobelę výtine virvele Vž. Žirgo kape rasta žalvarinė vytinė antkaklė kilpiniais galais MLTEII693. Juostos esti trijų rūšių: austinės, pintinės ir vytinės MLTEII337. Surasta ir audeklo skiautė, išausta vytiniu audimu iš labai plonų liepos karnos siūlų rš. Daugybė demblių atspaudų pastebėta ant Nidos didžiųjų puodų dugnų. Juose matyti ruoželinis pynimas, vytinis pynimas su dideliais tarpais tarp persuktųjų pluoštų rš. Austinės vadelės gražiau až vytinès Ds. Laukus aria senoviškai, su jaučiais, ir su vytinėms akėčioms ekėja Sln. Kai seniau būdavo lengvos ekėčios – vytinės, ekėčkuoliai mediniai SI406(Bsg). Pradedant genėti karlinius medžius, reik visas šakas lig moterinių (jei tos yra drūktos) išrišti, nuvokti nu visokių ryšių vytinių ar lunkinių S.Dauk. 2. žr. 2 vytelinis 1: Vytinis krestelis, keselis, karbas J. Krepšai vytìniai DūnŽ. Gale stalo, vytinėj kėdėj, sėdėjo moteriškė su akiniais ir lopė kelnes A.Vaičiul. Vytìnis takiukas toks kojoms valyties Akm. 3. LKAI63(Vrn), Kv žr. 2 vytelinis 2: Vytinė tvora Tvr. Statinė výtinė tora Lkv. Vytìnė tora nestipri DūnŽ. 4. LFIII56 žr. 2 vytelinis 3: Lietuvoje žilvitis, arba vytinis gluosnis (Salix viminalis), užauga iki 5–6 m, kartais ir aukštesnis MLTEIII920. Trilapis vytinis (bot. Satyrium repens) F. Vytinio gluosnio vytelės ilgos, storos, bukais galais, su stambia šerdimi rš. ^ Vytìnis kamantinis, aukštyn lipdamas, kiaušius deda (apynys) Nt. Vytinis kamantinis lipa ant aukšto kiaušių dėti Jn.
Dictionary of the Lithuanian Language.